Ar šeima atsakinga už tikėjimo perdavimą vaikams?

Šeima - namų Bažnyčia.                                                  Canva.com
<...> Tikrai krikščioniškų šeimų nėra dauguma, nes neretai tėvai patys religiją vertina kaip individualų ar jausminį išgyvenimą ir siekia modernių dalykų. Kaip parodyti tikrąsias, amžinąsias vertybes? <...>
<...> Šeimos kultūra - tai tikėjimas ir konkretūs tikėjimo ženklai, tai malda ir liudijimas, tai atsiprašymas ir atleidimas. <...>
<...> Kad krikščionys yra giminės per tikėjimą - tuo tikriausiai neabejojame. Tenka susimąstyti, kai iškyla klausimas, ar šeima atsakinga už tikėjimo perdavimą vaikams? Ar galima to reikalauti, jei tėvams gresia  kalčių kompleksas, kai vaikai nueina savais - netikėjimo - keliais? Ar Šventoji Šeima yra tik drovumo pavyzdys, ar gyvenimiška jėga? Ar Bažnyčia ir parapija pakankamai aktyvios, ieškančios naujų formų ir būdų evangelizacijai?
Politikams patinka neutralumas. Šeima turi jausti savo pilietinę vertę. Ji turi ne tik vertę, bet ir teises, - ir tai svarbu visuomenei, ne vien šeimai. Šeimoje bręsta žmogaus kokybė. (Tai drąsinančios mintys, ir vėl klausimai.) Kiek turime įtakos valstybinėms institucijoms, kad būtų pastojamas kelias nuodėmei, o gyvuotų dorovė? Ar turime kvalifikuotų krikščionių žurnalistų, menininkų?
Šeimai reikia ir kontempliatyvios krikščionybės. Be susitikimo su Kristumi asmeniškai nebus gyvos krikščioniškos šeimos, gyvybės šaltinio, džiaugsmo.
Vėl susimąstome. Abejojame, atrodo, dvasine šeimos jėga, o uždaviniai išlieka. Žmogiškumas... <...>
<...> Liudijimo katechezė yra veiksmingesnė negu mokymo katechezė, nes religinis formavimas vyksta dideliuose ir mažuose kasdienybės įvykiuose.
Bažnyčia, suvokdama laikmečio iššūkius, savo misionierišką veiklą turi atnaujinti, rasti naujos energijos, naujų būdų padėti šeimai, kad ji taptų namų Bažnyčia, iš kurios spinduliuoja Evangelija. <...>

Iš ses. Danės Šlapkauskaitės straipsnio  Šeimų katechezė Europoje,
apibendrinant patirtį 1999 m. balandžio mėn. 12-15 d. kongrese Romoje,
kuriame Italijos Vyskupų Konferencija buvo sukvietusi Europos šalių atstovus
aptarti šeimų katechezės problemas, kurios aktualios ir šiomis dienomis.
Publikuota žurnale "Sandora", 1999 liepa - rugpjūtis.

Iš šv. Faustinos Dienoraščio: Paskutinės vakarienės kambaryje

Paskutinės vakarienės kambarys.
Pixabay.com nuotrauka

+ Šventoji valanda. Ketvirtadienis. Per tą maldos valandą Jėzus leido man užeiti į Paskutinės vakarienės kambarį ir dalyvavau tame, kas ten vyko. Tačiau labiausiai mane sujaudino akimirka, kai Jėzus prieš konsekraciją pakėlė (127) akis į dangų ir pradėjo paslaptingą pokalbį su savo Tėvu. Tą akimirką tinkamai pažinsime tik amžinybėje. Jo akys buvo kaip dvi liepsnos, veidas švytintis, baltas kaip sniegas, visa laikysena didinga, Jo siela išsiilgusi; konsekracijos akimirką pasotinta meilė ilsėjosi – auka atlikta iki pat galo. Dabar įvyks tik išorinė mirties ceremonija, išorinis susinaikinimas – esmė yra Vakarienės kambaryje. Visą gyvenimą taip giliai nepažinau šio slėpinio kaip per šią adoracijos valandą. O, kaip karštai trokštu, kad visas pasaulis pažintų tą neišmatuojamą slėpinį.

Ištrauka iš: „Dienoraštis: Dievo gailestingumas mano sieloje“,
Šv. ses. Faustina M. Kowalska

Kaip būti geru krikščioniu: 10-ies punktų šv. tėvo Pijaus patarimas

Padre Pio, cirka 1960
Av Elia Stelluto/𝒲.
Lisens: Falt i det fri (Public domain)

Tėvas Pijus tiems, kuriuos reguliariai dvasiškai palydėdavo, duodavo šį 10-ies punktų patarimą:
  1. Pasitikėk Kristumi kaip savo dvasiniu Vadovu.
  2. Žinok, kad įstatymas įrašytas tavo širdyje.
  3. Atsimink, kad geri darbai ateina tik per Kristų.
  4. Pripažink, kad velnias yra.
  5. Visada melskis į Dievą sakydamas: „Tebūnie Tavo valia.“
  6. Mylėk Kryžių.
  7. Kiekvieną veiksmą aukok Dievui.
  8. Niekada nesijaudink.
  9. Siek dangiškojo apdovanojimo.
  10. Džiūgauk Viešpatyje.
Kathleen Stauffer,
„Padre Pio. AN INTIMATE PORTRAIT OF A SAINT THROUGH THE EYES OF HIS FRIENDS“,
Kristuje.lt vertimas [2023 02 02]

Pagal šv. Gertrūdos raštus: pirmasis Jėzaus širdies garbinimo vaisius – pats Jėzus veikia mus ir per mus

Jėzaus Širdis.
Pexels.com nuotrauka
 
Kartą Išganytojas laikė savo Širdį rankoje ir siūlė ją Gertrūdai tardamas: „Mano meilės kupina Širdis yra tas instrumentas, kurio garsai džiugina Švenčiausiąją Trejybę. Ją atiduodu tau. Jis kaip klusnus tarnas atliks visa, ko tu nepajėgsi. Naudokis mano Širdimi, ir tavo darbai džiugins Dievo akis ir širdį.“
Gertrūda to padaryti nedrįso. Tada Išganytojas, norėdamas ją pamokyti nuolankaus savęs pažinimo, pasakė šį palyginimą: „Vienas žmogus turi giedoti kilniai publikai, tačiau jis yra užkimęs, balsas rėžia ausį. Tarkime, tu esi šalia jo ir turi gražų balsą. Tu gali padovanoti jam savo balsą arba giedoti vietoj jo. Tu nori tai padaryti, ir jis žino šį tavo norą. Argi nesupyktum ant jo, jei jis atsisakytų priimti tavo balsą, tavo pasiūlymą?
Pažįstu tavo skurdą. Mano širdis mielai nori tau padėti. Ji džiaugtųsi tuo. Vieno tik reikalauju – kad tu žodžiu ar ženklu pareikštumei savo norą.“
Kaip žmogaus širdis teikia kūnui gyvybės syvų ir papildo prarastas jėgas naujomis, taip veikia ir Dieviškoji Širdis mistiniame Kūne – Bažnyčioje. Tik ji viena gali duoti mūsų sielai gyvybę ir padengti mūsų sielos nuostolius.
Jėzaus širdis mūsų darbus gaivina, pašventina, sudievina. Žmogaus kūno poelgiai yra protingi ne dėl to, kad jo liežuvis ar akys būtų protingi, bet dėl to, kad yra valdomi protingos sielos. Panašiai ir žmogaus veiksmai ir darbai tampa dieviški, jei yra valdomi Dieviškosios Širdies, kaip savo gyvybės versmės. Tad krikščioniui svarbiausia visiškai susivienyti su Dieviškąja Širdimi. Jei šis susivienijimas bus nuolatinis, greitai tapsime daug tobulesni, kaip tai Išganytojas apreiškė Gertrūdai. Kartą, ką tik po šv. Komunijos, Gertrūdai atrodė, kad jos širdis visiškai panardinta Jėzaus širdyje ir sudaro su ja vieną širdį. Tada Išganytojas jai tarė: „Aš noriu, kad žmogaus širdis būtų taip susivienijusi su manąja savo troškimais, kad norėtų tik to, ko nori mano Širdis. Visais veiksmais žmogus turi vienytis su mano Širdimi. Pavyzdžiui, norėdamas valgyti ar miegoti, tartų: „Viešpatie, vienijuosi su Tavo meile, kuria man šį atsigaivinimą teiki. Noriu juo pasinaudoti Tavo garbei ir reikiamai sustiprinti savo kūną.““
Panašiai ir žmogus turi kalbėti, prieš pradėdamas kokį nors darbą:
„Viešpatie, vienijuosi su Tavo meile, su kuria Tu pats dirbai ir vis be paliovos veiki mano sielą. Vienijuosi su ta meile, su kuria man tą darbą skiri atlikti, imuosi jo Tavo garbei ir išganymui. Kadangi Tu pasakei: „Be manęs jūs nieko negalite nuveikti,“ tai meldžiu, padaryk šį mano veiksmą tobulą. Suvienyk jį su savo veiksmais, panašiai kaip vandens lašas, įkritęs į upę, susilieja su jos vandeniu ir tampa viena srove.“
„Pagaliau noriu, kad žmogaus širdis būtų viena su manąja ir laimėje, ir nelaimėje. Panašiai kaip varis ugnyje susilieja su auksu ir sudaro vieną metalą. Taip ir žmogaus širdis taps viena su mano Širdimi. Tai yra didžiausia tobulybė šiame gyvenime.“ (III, 27)
Pritaikykime šį mokymą kiekvienam savo gyvenimo veiksmui. Pirmiausia, siekime savo maldas su Jėzaus Širdies maldomis.

Ištrauka iš: „Meilė, ramybė ir džiaugsmas Jėzaus Širdyje
(iš šv. Gertrūdos raštų sudarė t. Andreas Prevot). 
Iš vokiečių kalbos vertė Vynmedžio Šakelė - Motina Augustina Ona Galdikaitė.
Kaunas: Naujasis amžius, 2005. 

Šv. ses. Faustinos laiškas ses. Liudwinai Gadzinai

Asociatyvi nuotrauka.                                                      Pexels.com

Krokuva, [1935 m.] gruodžio 19 d.

✝️ JMJ

Brangiausioji seserie Liudwina.

Nuoširdžiai linkiu visų dieviškųjų Kūdikėlio Jėzaus malonių. Tegu Tavo meilės pilna širdelė būna patogi prakartėlė Jėzui, kad pasiaukojama Tavo meilė Jėzui niekada neišsektų.
Mažąjį Kūdikėlį prašysiu malonių Tau, Sesutėle, kad pasiektum tobulumą ir šventumą.
Esu ligoninėje. Jaučiuosi tai geriau, tai vėl blogiau, tačiau tegul būna pašlovintas Dievas. Savo kentėjimus jungiu su Jėzaus kentėjimais ir prašau gailestingumo pasauliui, ypač Rusijai ir vargšei Ispanijai. Mes džiaugiamės šv. Kalėdomis, o jie gal tuo metu yra kankinami ir sodinami į kalėjimus.
O koks skausmas perveria širdį matant, kad Rusijoje Švenčiausiasis Sakramentas jau tik kur ne kur išlikęs. Koks tai skausmas mums, mylintiems Dievą. Bet ir esame įpareigoti melstis už tą paklydusį kaimyną. Juk Rusija taip arti mūsų. Mums nereikia plaukti per jūras, nes čia turime didelius laukus darbui, paprasčiausiai galime daryti tai malda, nes veikti ne visada įmanoma, o melstis – visada.


Susivienijusi Jėzaus Širdyje.

Sesuo Faustina

Linkėjimai mūsų Seserims.

Dievo įrankiai

Asociatyvi nuotrauka.                                                       Pexels.com
Aš neniekinu didžių minčių, kurios teikia sielai peno ir artina prie Dievo, bet jau seniai supratau, kad nereikia jomis remtis ir grįsti tobulėjimo daugybe patirtų "nušvitimų". Net ir gražiausios mintys be darbų yra niekis; tiesa, kad kiti gali iš jų pasisemti naudos, jeigu nusižemina ir gerajam Dievui padėkoja už tai, kad jiems leidžiama dalyvauti puotoje tos sielos, kurią Jis teikėsi praturtinti savo malonėmis, bet jeigu ta siela gėrisi vien savo gražiomis mintimis ir meldžiasi kaip fariziejus, ji tampa panaši į žmogų, mirštantį iš bado prie gausiai apkrauto stalo, kai visi svečiai gardžiuojasi turtingomis vaišėmis ir kartais pavydžiai pažvelgia į šių turtų šeimininką... Ak! Nėra didesnio turto už gerąjį Dievą, kuris vienintelis pažįsta širdžių gelmes... Kokios menkos yra kūrinių mintys!.. Kai jie pamato šiek tiek spindulingesnę sielą, tučtuojau nusprendžia, kad Jėzus juos myli mažiau negu aną sielą ir kad jie nėra pašaukti tokio pat tobulumo siekti. Nuo kada Viešpats nebeturi teisės pasinaudoti bet kuriuo savo kūriniu, kad suteiktų mylimoms sieloms reikalingo peno? Faraono laikais Viešpats dar turėjo šią teisę, nes Šventajame Rašte Jis sako monarchui: "...aš leidau tau gyventi, kad parodyčiau tau SAVO GALYBĘ, kad mano vardas nuskambėtų per visą žemę". Nuo to laiko, kai Aukščiausiasis ištarė tuos žodžius, vienas amžius keitė kitą, bet Jo elgesys nepakito, Jis visada pasinaudodavo savo kūriniais kaip įrankiais tobulinti sieloms.
Jei dailininko nutapytas paveikslas galėtų mąstyti ir kalbėti, tikriausiai nesiskųstų, kad jį nuolatos keičia ir retušuoja teptukas, ir juo labiau nepavydėtų šiam įrankiui dalios, nes žinotų, kad už suteiktą grožį turi būti dėkingas ne teptukui, bet jį vedžiojančiam dailininkui. O teptukas savo ruožtu negali girtis pats sukūręs šedevrą, jis žino, kad menininkai nesivaržo, jie lengvai, it žaisdami nugali sunkumus ir kartais mėgsta pasirinkti trapius ir netobulus įrankius...
Mano mylimoji Motin, aš esu mažas teptukas, kurį Jėzus pasirinko tapyti savo paveikslui tose sielose, kurias jūs man patikėjote. Dailininkui negana vieno teptuko, jam reikia mažiausiai dviejų; pirmuoju, naudojamu dažniausiai, tapomos pagrindinės spalvos, per trumpą laiką nuspalvinamas visas drobės paviršių, o kitu, mažesniu, tapomos detalės!

Šventoji Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo Veido Teresė,
iš motinai Marijai de Gonzagai dedikuoto sąsiuvinio,
parašyto 1897 m. birželio mėn.

Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės devyndienis

Rožė.
Pexels.com nuotrauka
Būdama danguje, noriu daryti gera žemėje.“  

24 „Garbė Dievui“ galima kalbėti bet kuriuo metu, tačiau patariama ir daug naudingiau kiekvieno mėnesio 9-17 dienomis, nes tuomet dalyvaujame visų šį devyndienį atliekančių asmenų bendroje maldoje.

9 dienas kalbama „Garbė Dievui“ į Švč. Trejybę, dėkojant už visas dovanas ir malones, kurios buvo suteiktos šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresei per 24 jos gyvenimo metus. Šiam tikslui galima pasirinkti šią ar kitą maldą:

O Švenčiausioji Trejybe, Tėve, Sūnau ir Šventoji Dvasia, dėkoju Tau už visas malones ir dovanas, kuriomis apdovanojai savo tarnaitę Kūdikėlio Jėzaus Teresę per 24 jos gyvenimo metus šioje žemėje. Atsižvelgdama į šios taip mielos Šventosios nuopelnus, suteik man malonę, kurios karštai Tavęs maldauju, jei atitinka Tavo švenčiausiąją valią ir nekenkia mano sielos išganymui.

Po šios maldos kalbama 24 „Garbė Dievui - Tėvui ir Sūnui , ir Šventajai Dvasiai. Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžius. Amen.“ Po kiekvienos „Garbė Dievui“ galima pridėti: „Šventoji Kūdikėlio Jėzaus Terese, melski už mus.“

Tėvas jėzuitas Putingam 1925 m. gruodžio 9 d. pradėjo devyndienį į šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresę, prašydamas vienos svarbios malonės. 9 dienas jis kalbėjo po 24 „Garbė Dievui“, dėkodamas Švč. Trejybei už malones, kurios buvo suteiktos Kūdikėlio Jėzaus Teresei per 24 jos gyvenimo metus. Jis prašė šventosios Teresės, kad kaip ženklą, jog devyndienio malda išklausyta, jis gautų ką tik pražydusią rožę. Trečiąją devyndienio dieną vienas asmuo, suradęs Putingam, įteikė jam gražią rožę.

Tų pačių metų gruodžio 24 d. Putingam pradėjo antrąjį devyndienį ir kaip ženklo paprašė baltos rožės. Ketvirtąją dieną viena seselė slaugė jam atnešė baltą rožę: „Šią rožę Jums siunčia šv. Teresė.“ Nustebęs kunigas paklausė: „Iš kur ją gavai?“ „Buvau koplyčioje,- atsakė vienuolė,- kurioje yra gražus šv. Teresės paveikslas. Einant pro šventosios altorių, man po kojų nukrito šita rožė. Norėjau ją padėti atgal, bet man kilo mintis atnešti ją jums.“

Putingam gavo prašytųjų malonių ir pasiryžo minėtąjį devyndienį skleisti kaip bendrą žygį šv. Teresės garbei. Taip kiekvieno mėnesio 9-17 dienomis visi, kurie nori atlikti 24 „Garbė Dievui“ devyndienį, prie savo intencijos prijungia visų tuo pat metu devyndienį atliekančių asmenų intencijos, taip sukurdami vieną gražią maldos bendruomenę.

Pašaukimas motinystei. Šeima ir/ar darbas?

Motinystė.                    Pexels.com nuotrauka

Esminis klausimas

Moteris, apdovanota motinystės malone, turėtų pagalvoti, kokiu būdu jai gražiausiai išpildyti šio kilnaus pašaukimo uždavinius, kokie tikslai turėtų tapti prioritetu, kaip teisingai susidėlioti juos hierarchiškai. Natūraliai taip turėtų nutikti kiekvienai neabejingai savo pašaukimui motinai. Per besibeldžiantį troškimą būti geriausia mama savo vaikui ateina laikas susidėlioti, kas yra svarbu, kas mažiau svarbu, ko reikia ir ko nereikia atsisakyti, kad būtum laiminga ir palaiminta motina pagal Dievo planą. 

Turbūt esminis ir labiausiai diskutuotinas klausimas šių laikų mamai yra laviravimas tarp šeimos ir darbo reikalų. Kyla klausimas, ar išvis to laviravimo reikia, kur turėtų būti motinos vieta – namuose ar darbe? Ir iš tiesų, jaunos mamos, sulaukia daug spaudimo iš aplinkinių, neretai ir artimųjų, tiek skatinimo eiti dirbti, paliekant vaikus auklių ar darželio auklėtojų priežiūrai, tiek priekaištų dėl karjeros sekimo, užmirštant šeimos reikalus. Motinos, ypač jaunos motinos, patirdamos tokį spaudimą, veikia pagal visuomenės ar jų tarpe esančių žmonių nuomones, neklausydamos širdies balso. Mūsų širdis ir protas sako, kad turėtų būti atsakymai, kurie padėtų nurimti ir veikti taip, kaip priklauso motinai. Pabandykime leistis į šių apmąstymų kelionę bei patirti atradimo džiaugsmą.


Atradimai

Pirmiausia, kaip didelę gairę tolimesniems apmąstymams, verta pacituoti, labiau tinka žodis „perrašyti“ šia tema tekstą, kurio autoriai kiekvienam katalikui turėtų būti autoritetingi. Iš Kenijos vyskupų pastoracinio laiško (1979 m.): „Dabartinėje mūsų visuomenėje dažnai laikoma norma, kad abu tėvai - tėvas ir motina - eina į darbą. Tokią nuostatą reikia rūpestingai persvarstyti. Privalu suprasti, kad svarbiausias darbas, kurį moteris turi atlikti, yra deramai auginti ir auklėti savo vaikus. Moteris, kuri yra atsidavusi savo namams ir šeimai, iš tikrųjų dirba labai realia prasme ir labai realiai prisideda prie šalies raidos. Tenebūna manoma, kad tautos kūrimas vyksta tik už namų ribų. Moteris, savo laiką ir gabumus skirianti savo namams ir šeimai, nenuskriaudžia savo šeimos tuo, kad neuždirba pinigų. Priešingai, jos indėlis į savo vaikus toks didelis, kokio jokie pinigai negali suteikti. Kai abu tėvai dirba ne namuose, vaikai dažnai paliekami kitų vaikų globai. Tai dvigubas neteisingumas: neteisinga dėl tų, kuriems tenka pareiga globoti, ir tų, kurie turi būti jų globojami. Net jei vaikų globa patikima kompetentingiems asmenims, jie nėra tėvų pakaitalas. Mąstymas turi būti nukreiptas į tai, kaip šeimų tėvams suteikti tokius atlyginimus, kad jie galėtų išlaikyti šeimą ir motinoms nereikėtų dirbti dėl pinigų.

Taigi, atsiranda naujas (o gal senas, tik pamirštas?) požiūris, kokie turėtų būti pagrindiniai motinos uždaviniai. Ieškome toliau argumentų, kurie sustiprins šias gerąsias nuostatas aukotis šeimos labui daugiau dvasine nei materialine prasme.

„Darbe ir viešajame sektoriuje moteriškumo indėlis yra reikšmingas, o šeimoje šis indėlis išlieka nepamainomas. Šeima mums, krikščionims, yra ne tik privati vieta, tai – ta „namudinė Bažnyčia“, kurios sveikata ir klestėjimas yra pačios Bažnyčios ir visuomenės sveikatos ir klestėjimo sąlyga. Pagalvokime apie Dievo Motiną: Bažnyčioje Dievo Motina sukuria kažką, ko negali sukurti kunigai, vyskupai ir popiežiai. Tai ji – tikrasis moteriškumas. Pagalvokime apie Dievo Motiną šeimose. Apie tai, koks yra Dievo Motinos vaidmuo šeimoje. Tad moters buvimas namuose – kaip niekada būtinas tam, kad ateities kartoms perteiktų tvirtus moralinius pagrindus ir tikėjimą.“ (Iš popiežiaus Pranciškaus knygos „Šio gyvenimo laimė. Įtraukianti meditacija apie egzistenciją Žemėje.“ (2018 m.) Kalba, 2013 m. spalio 12 d., Moteriškumo indėlis šeimoje, visuomenėje, Bažnyčioje).

Remiantis pastarąja citata, lengva susidėlioti prioritetus: pirmutinis motinos uždavinys – vaikų auklėjimas. Jokia auklė, jokia giminaitė, jokia darželio mokytoja nepakeis vaikui motinos. Nepaisant to, jog darbe moters vaidmuo gali būti reikšmingas, tai yra antraeilis dalykas. Visuomet pirmu numeriu eis motinystės uždavinių išpildymas šeimoje. Kalbant apie materialinių poreikių patenkinimą, į pagalbą teateina vyras. Valstybė turėtų pasirūpinti šeimomis, netekusiomis pagrindinio maitintojo, atsižvelgdama į motinos svarbą vaikų auklėjime, buvimą namuose, jog moterys kuo mažiau patirtų streso, nesijaustų pasidalijusios ir negalinčios pilnai išpildyti savo pašaukimo. Reiktų jautriai ir atidžiai pagalvoti apie pagalbą šeimoms, kurios dėl pačių įvairiausių priežasčių ir pačių įvairiausių gyvenimo scenarijų negali net svarstyti apie tokį pasirinkimą – motinoms likti namuose.

Po truputį prieiname prie išvados, visiškai netikėtos šiuolaikinei moteriai, jog uždirbti pinigus nėra jų pašaukimas ir jų tikslas. Moteris gimdo, augina ir auklėja vaikus. Ir kalbant apie šeimos pajamas, moteris neturi lygiuotis su vyru, šeimos išlaikymas ne jos uždavinys, kaip kad ir vyrui ne jo uždavinys gimdyti vaikus. Tad reikėtų performuoti jau seniai įsišaknijusią visuomenėje neteisingą nuomonę, jog moteris vienodai kaip ir vyras turi įnešti pajamas į šeimos biudžetą. Kaip teigė šv. Jonas Paulius II Bažnyčios dokumente paskirtame moterims Mulieris dignitatem, kad vyras visiškai suvoktų, jog būdamas bendroje tėvystėje jis yra skolingas moteriai ypatingą skolą. Jokia moterų ir vyrų „lygių teisių“ programa negalioja, jei joje visiškai į tai neatsižvelgiama.


Įkvėpimai

Kokia kilni ir nuostabi motinos misija, jau prasidedanti jos įsčiose šventa paslaptimi. Ne jūs mane išsirinkote, bet Aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų, – kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, Jis jums duotų. (Jn 15, 16) Tai Dievas yra gyvybės Viešpats, o tos, kurios gauna nešioti šią brangią dovaną po savo širdimi, tampa išrinktosiomis. Taip pat sulig šiuo didžiuliu patikėjimu, Dievas motinoms paskiria misiją - pagimdyti, auginti ir auklėti nepakartojamą nuostabų savo kūrinį, kuris yra panašus į Jį patį, pagal Jo paveikslą sukurtas. Laukimo laikas tai proga ne tik svajoti, ruošti savo kūdikiui kraitelį, bet ir melstis už jį, už jo gyvenimą, pašaukimą, už tai, kad jis mylėtų Dievą ir noriai eitų Jo keliu. Gimdymas – tai vaikelio atėjimas pas mus, tai pirmas jaudinantis susitikimas. Skausmus, patiriamus gimdant, labai greit pakeičia palaima ir euforiškas džiaugsmas. Vaiko auginimas reikalauja atsidavimo, žinių, dėmesingumo, kantrybės ir, svarbiausia, meilės. Jam augant, mamos vis daugiau įgauna patirties, auga ir jų supratimas, žinių bagažas, kuris dažnai yra perimamas iš savo tėvų, ir taip iš kartos į kartą. Ateina metas kai tėvai tampa savo vaikams mokytojais, vedliais, kurie siekia patarti, vesti geru keliu, būna susirūpinę vaikų pasirinkimais ir stengiasi juos apsaugoti arba padėti. Motinos geriau nei bet kas kitas pažįsta savo vaikus, todėl tai yra jų pareiga ir atsakomybė. Juk ši auklėjimo misija apima ne tik vaiko, bet ir visuomenės gerovę, juk augantis žmogutis užims savo vietą pasaulyje ir turės savo pareigas, nuo jo priimamų sprendimų priklausys daugelio ateitis. Vaiko auklėjimas – kilni ir labai didelė motinų atsakomybė, reikalaujanti atsidavimo, ir nėra žmogaus, kuris deramai čia jas galėtų pakeisti.


Išvados

Atsakant į klausimą apie motinystę – šeima ir/ar darbas?, – atėjo metas į šį nuostabų pašaukimą žvelgti mažiau materialiai, daugiau dvasiškai: motinos turėtų pačios prisiimti atsakomybę už vaikų auklėjimą, ugdymą, dvasinius dalykus, kad tai taptų svarbiausiu jų darbu, svarbesniu nei darbas už namų ribų. Na, o šeimų maitintojai – vyrai, įstatymų leidėjai tesiekia sudaryti tam palankias sąlygas, kad motinoms nereikėtų dirbti dėl pinigų.


Faustina Trueway,

2021-10-06

Palaimintojo Karolio Akučio litanija

Eucharistija.
Pexels.com nuotrauka

Kyrie, eleison! Christe, eleison! Kyrie, eleison!
Kristau, išgirsk mus! Kristau, išklausyk mus!
Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų!
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Dvasia, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Marija, melski už mus!
Šventasis Pranciškau Asyžieti, melski už mus!
Šventieji vaikai ir jaunuoliai, melskite už mus!
Palaimintasis Karoli Akuti, melski už mus!
Pal. Karoli Akuti, jaunasis Eucharistijos apaštale ir šaukly,
Pal. Karoli Akuti, mylėjęs Eucharistiją kaip greitkelį į Dangų,
Pal. Karoli Akuti, iš tiesų pažinęs Eucharistijos ir Bažnyčios turtus,
Pal. Karoli Akuti, gyvenęs iš meilės eucharistiniam Jėzui,
Pal. Karoli Akuti, patyręs Eucharistijos Adoracijos perkeitimo galią geresniam ir dėmesingesniam gyvenimui,
Pal. Karoli Akuti, iš Jėzaus buvimo Eucharistijoje mokęsis būti su kitais,
Pal. Karoli Akuti, išgyvenęs laimę kiekvienu momentu būti su Jėzumi Eucharistijoje,
Pal. Karoli Akuti, kurio kiekvienos dienos centras buvo pokalbis su savo geriausiu ir patikimiausiu draugu Jėzumi,
Pal. Karoli Akuti, pirmiausiai Dievo ir Jo garbės ieškojęs,
Pal. Karoli Akuti, laimės sėmęsis akimis nukreiptomis į Dievą,
Pal. Karoli Akuti, leidęsis apiplėšiamas dėl šventumo,
Pal. Karoli Akuti, siekęs mažiau savęs, kad liktų vieta Dievui,
Pal. Karoli Akuti, godžiai skaitęs Bibliją, Katekizmą ir šventųjų gyvenimus,
Pal. Karoli Akuti, ypatingas šv. Pranciškaus drauge,
Pal. Karoli Akuti, Švč. Mergelės Marijos mylimas sūnau,
Pal. Karoli Akuti, ypatingo pamaldumo Švč. M. Marijai ir šventiesiems,
Pal. Karoli Akuti, mažomis dovanomis siekęs pradžiuginti Jėzų ir Mariją,
Pal. Karoli Akuti, kuriam Rožančius buvo trumpiausi laiptai į dangų,
Pal. Karoli Akuti, gimęs indiferentiškų tikėjimui tėvų šeimoje,
Pal. Karoli Akuti, savo tikėjimo klausimais patraukęs tėvus domėtis tikėjimu,
Pal. Karoli Akuti, nuo pat vaikystės besiveržęs į bažnytinį gyvenimą,
Pal. Karoli Akuti, išreiškęs troškimą ankstyvoje vaikystėje priimti Pirmąją Komuniją,
Pal. Karoli Akuti, nuo ankstyvos vaikystės kasdien lankęs šv. Mišias ir adoravęs Švenčiausiąjį Sakramentą,
Pal. Karoli Akuti, brandaus charakterio, tikėjimo ir pamaldumo nuo pat jaunumės,
Pal. Karoli Akuti, kupinas džiaugsmo, juoko ir gabumų jaunuoli,
Pal. Karoli Akuti, draugiškas ir guvus jaunuoli,
Pal. Karoli Akuti, šių laikų internetinio amžiaus jaunuoli,
Pal. Karoli Akuti, skaitmeninio amžiaus šventumo pavyzdy,
Pal. Karoli Akuti, įtraukiantis kitus į savo susidomėjimą šventais dalykais,
Pal. Karoli Akuti, uolusis dėl Viešpaties, iš meilės ieškojęs pažinti Jį,
Pal. Karoli Akuti, visuomet mielas, šviesaus veido, atspindinčio Dievą, jaunuoli,
Pal. Karoli Akuti, pamaldžiai lankęs šventoves,
Pal. Karoli Akuti, tikėdamas neapleidęs savo amžiaus pareigų ir gyvenimo,
Pal. Karoli Akuti, mylėjęs gyvūnus, sportą, video žaidimus,
Pal. Karoli Akuti, mylintis artimą savo,
Pal. Karoli Akuti, Dievui ir artimui dosnusis,
Pal. Karoli Akuti, paklusnusis savo tėvams ir kantrusis su visais,
Pal. Karoli Akuti, per Jėzaus nuolankumą Eucharistijoje pats nuolankus tapęs,
Pal. Karoli Akuti, patikimas ir ugningasis tikėjimo liudytojau,
Pal. Karoli Akuti, tikrosios ramybės skelbėjau amžinai neramioms širdims,
Pal. Karoli Akuti, Eucharistinio Jėzaus meile mylėjęs vargšus,
Pal. Karoli Akuti, savo gyvenimu provokavęs kitus šventumui,
Pal. Karoli Akuti, išdrįsęs bendraamžiams skelbti Evangeliją,
Pal. Karoli Akuti, gynęs patyčias kenčiančius bendraamžius,
Pal. Karoli Akuti, savo mažiausiuoju pasveikinimu apdovanodavęs savo artimą meile,
Pal. Karoli Akuti, skyręs visą savo dėmesį kiekvienam sutiktajam,
Pal. Karoli Akuti, nuoširdžiai mylėjęs visokios būklės ir kilmės žmones, ir jų mylimas,
Pal. Karoli Akuti, dar vaikas paskatinęs atsiversti į katalikybę brahmaną,
Pal. Karoli Akuti, savo būdu pripildydavo tikrumu artimo širdį,
Pal. Karoli Akuti, maitinęs ir šelpęs vargšus,
Pal. Karoli Akuti, supratęs žmonių poreikį pagalbos priartėti prie Kristaus Eucharistijoje,
Pal. Karoli Akuti, siekęs atskleisti Eucharistijoje slypinčią dovaną visiems,
Pal. Karoli Akuti, kompiuterių genijau, panaudojęs savo žinias pasiekti širdis evangelizacijai,
Pal. Karoli Akuti, skelbęs Eucharistijos stebuklų žinią,
Pal. Karoli Akuti, labiausiai troškęs padėti žmonėms patikėti tikru Jėzaus buvimu Eucharistijoje,
Pal. Karoli Akuti, su giedrumu priėmęs greitos savo mirties žinią,
Pal. Karoli Akuti, aukojęs savo ligos kančias už popiežių ir Bažnyčią,
Pal. Karoli Akuti, mirdamas besiveržęs tiesiai į Dangų,
Pal. Karoli Akuti, kvietęs išlikti originaliais o ne kopijomis,
Pal. Karoli Akuti, savo gyvenimu patraukęs daugybę žmonių širdžių,
Pal. Karoli Akuti, liudijantis, kad šių laikų jaunimas gali pasiekti šventumą,
Pal. Karoli Akuti, išgyvendamas tą patį, ką šių dienų jaunuoliai, tapęs jų viltimi,
Pal. Karoli Akuti, ypatingai patraukiantis jaunimą link Dievo,
Pal. Karoli Akuti, visus traukiantis kasdieniai šv. Mišių aukai ir Eucharistijos adoracijai,
Pal. Karoli Akuti, vėžiu sergančių užtarėjau,
Pal. Karoli Akuti, jaunimo globėjau,

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų!

Melski už mus, palaimintasis Karoli Akuti!
Kad taptume verti Kristaus žadėjimų!

Melskimės. Dieve, mūsų Tėve, dėkojame Tau, kad padovanojai mums palaimintąjį Karlą Akutį, jaunimo gyvenimo pavyzdį ir meilės visiems žinios šaukly. Patraukęs jį įsimylėti savo Sūnų Jėzų, padarydamas Eucharistiją jo „greitkeliu į Dangų“ ir padovanojęs jam Mariją, kaip mylimą mamą, kad su Rožančiumi būtų jos švelnumo dainiumi; Priimk jo maldą už mus ir pažvelk į vargšus, kuriuos jis mylėjo ir jiems padėjo; Duok mums jo užtarimu reikalingų malonių ir pripildyk mus džiaugsmu, palydimo jo šypsenos spindesiu, Tavo vardo šlovei. Prašome per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.

Carlo Acutis, 1991-2006 m. Milanas, Italija. Kūrė pagal italų k. medžiagą kun. Mindaugas Malinauskas SJ

Švč. Mergelės Marijos rožinis

Švč. Rožinio Mergelė Marija su
švč. Kūdikėliu Jėzumi ant rankų
Pixabay.com nuotrauka

Maldos prieš rožinį ar jo dalį:

Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ (tris kartus), „Garbė Dievui“ .

I dalis. DŽIAUGSMO SLĖPINIAI (pirmadienį ir šeštadienį)
Pirmasis slėpinys. APREIŠKIMAS (Angelas apreiškia Marijai Dievo Sūnaus įsikūnijimą)
Po kiekvieno slėpinio kalbėti: „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ (10 kartų), „Garbė Dievui“ .
Antrasis slėpinys. APLANKYMAS (Marija lanko šv. Elzbietą)
Trečiasis slėpinys. GIMIMAS (Gimsta pasaulio Atpirkėjas)
Ketvirtasis slėpinys. PAAUKOJIMAS (Išganytojas aukojamas šventykloje)
Penktasis slėpinys. ATRADIMAS ŠVENTYKLOJE (Viešpats Jėzus randamas šventykloje)

II dalis. ŠVIESOS SLĖPINIAI (ketvirtadienį)

Pirmasis slėpinys. KRIKŠTAS JORDANE
Antrasis slėpinys. APSIREIŠKIMAS KANOS VESTUVĖSE
Trečiasis slėpinys. DIEVO KARALYSTĖS SKELBIMAS RAGINANT ATSIVERSTI
Ketvirtasis slėpinys. ATSIMAINYMAS
Penktasis slėpinys. EUCHARISTIJOS ĮSTEIGIMAS

III dalis. KANČIOS SLĖPINIAI (antradienį ir penktadienį)
Pirmasis slėpinys. MALDA ALYVŲ SODE (Viešpats Jėzus meldžiasi Alyvų daržely)
Antrasis slėpinys. NUPLAKIMAS (Viešpats Jėzus nuplakamas)
Trečiasis slėpinys. VAINIKAVIMAS ERŠKĖČIAIS (Viešpats Jėzus vainikuojamas erškėčiais)
Ketvirtasis slėpinys. KRYŽIAUS NEŠIMAS (Viešpats Jėzus neša kryžių)
Penktasis slėpinys. NUKRYŽIAVIMAS (Viešpats Jėzus nukryžiuotas miršta)

IV dalis. GARBĖS SLĖPINIAI (trečiadienį ir sekmadienį)
Pirmasis slėpinys. PRISIKĖLIMAS (Viešpats Jėzus prisikelia iš numirusių)
Antrasis slėpinys. ŽENGIMAS Į DANGŲ (Viešpats Jėzus žengia į dangų)
Trečiasis slėpinys. ŠVENTOSIOS DVASIOS ATSIUNTIMAS (Į žemę atsiunčiama Šventoji Dvasia)
Ketvirtasis slėpinys. MARIJOS PAĖMIMAS Į DANGŲ (Švč. Dievo Motina paimama į dangų)
Penktasis slėpinys. MARIJOS VAINIKAVIMAS (Švč. Dievo Motina danguje vainikuojama)

Aš pats nepraleisdavau nė vienos progos, ragindamas dažnai kalbėti rožinį. Nuo pat vaikystės ši malda užėmė svarbią vietą mano dvasiniame gyvenime. Tai ypač priminė nesena kelionė į Lenkiją ir pirmiausia apsilankymas Kalvarijos šventovėje. Rožinis lydėjo mane džiaugsmo ir išmėginimo momentais. Jam aš patikėdavau daugelį rūpesčių. Jame visada rasdavau paguodos. Prieš dvidešimt ketverius metus, 1978 m. spalio 29 d., vos dviem savaitėms praėjus po išrinkimo į Petro sostą, tarsi nujausdamas šį tą sieloje, šitaip kalbėjau: „Rožinis – mano mylima malda. Tai nuostabi malda. Nuostabi paprastumu ir gilumu. <...> Galima sakyti, kad rožinis yra malda, savotiškai komentuojanti Vatikano II Susirinkimo Konstitucijos Lumen gentium paskutinį skyrių, kuriame kalbama apie nuostabų Dievo Motinos buvimą Kristaus ir Bažnyčios slėpinyje. Iš tikrųjų „Sveika, Marija“ fone prieš sielos akis vienas po kito vyksta svarbiausi Jėzaus Kristaus gyvenimo įvykiai. Telkdamiesi į džiaugsmo, kančios ir garbės slėpinius, jie gyvai jungia mus su Jėzumi, taip sakant, per jo Motinos širdį. Kartu į šias rožinio dešimtis mes galime surinkti visus mūsų asmeniško ar šeimos gyvenimo, mūsų šalies, Bažnyčios, žmonijos įvykius, t. y. mūsų asmeniškus ir mūsų artimo įvykius, ypač artimiausių ir labiausiai mums rūpinčių žmonių įvykius. Šitaip paprasta rožinio malda išsilieja žmogiškojo gyvenimo ritmu“[5] . (Iš šv. Jono Pauliaus II apaštališkojo laiško ROSARIUM VIRGINIS MARIAE apie šventąjį rožinį)

Šv. Tėvo Pijaus litanija

Kryžius. Klausykla.
Pexels.com nuotrauka
Kyrie, eleison! Christe, eleison! Kyrie, eleison!

Kristau, išgirsk mus! Kristau, išklausyk mus!

Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų!

Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, pasigailėk mūsų!

Šventoji Dvasia, Dieve, pasigailėk mūsų!

Šventoji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų!

Šventoji Marija, melski už mus!

Visi Dievo šventieji ir šventosios, melskite už mus!

Šventasis tėve Pijau, melski už mus!

Ištikimas Šventosios Dvasios Įkvėpimams, melski už mus!

Per nuolankumą ir neturtą pamilęs Jėzų Kristų, melski už mus!

Uolusis Jėzaus Kristaus kunige, melski už mus!

Ištikimas šventojo Pranciškaus Asyžiečio sekėjau, melski už mus!

Savo kūne nešiojęs Išganytojo kančios žaizdas, melski už mus!

Besidžiaugiantis antgamtinėmis dovanomis, melski už mus!

Pranciškonų vienuolijos ordino pažiba, melski už mus!

Gėrio ir taikos pasauliui nešėjau, melski už mus!

Išrinktasis šventumo ir malonės inde, melski už mus!

Nenuilstantis žmonių taikintojau su Dievu, melski už mus!

Pragaro dvasių siaube, melski už mus!

Laimintis širdis paprastumu ir Dievo žodžio jėga, melski už mus!

Mokantis labiau pavyzdžiu nei žodžiu, melski už mus!

Dievo ir artimo meilės pavyzdy, melski už mus!

Sutinkantis Kristų kiekviename žmoguje, melski už mus!

Kenčiančiųjų globėjau, melski už mus!

Nelaimingųjų ramintojau, melski už mus!

Kantriai iškentęs pažeminimus, melski už mus!

Tvirtas išmėginimuose, melski už mus!

Pranciškoniškojo neturto pavyzdy, melski už mus!

Kunigiško skaistumo pavyzdy, melski už mus!

Tobulai paklusnus vyre, melski už mus!

Slėpiningojo gyvenimo mylėtojau, melski už mus!

Maldos, susikaupimo ir kontempliacijos vyre, melski už mus!

Kristaus maldos mokytojau, melski už mus!

Galingas užtarėjau pas Dievą, melski už mus!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums, Viešpatie!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus, Viešpatie!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų!

Melski už mus, šventasis tėve Pijau, kad taptume verti Kristaus žadėjimų!

Melskimės. Dieve, Tu padėjai šventajam tėvui Pijui gyventi nuolankumu ir neturtu, kaip ir Tavo Sūnus Jėzus Kristus. Prašome, kad, eidami tuo pačiu keliu, šiam šventajam užtariant, sektume Tavo Sūnų ir susivienytume su Tavimi džiaugsmo ir meilės pilnatvėje. Amen.

Gegužės 1 d.

Gegužės 1 d. – šv. Juozapo Darbininko diena, mėnesio pradžia. Mėnuo skiriamas švč. Mergelės Marijos garbei.


Švč. Mergelė Marija
Pexels.com nuotrauka
Šv. Juozapas su švč. Kūdikėliu Jėzumi ant rankų
Pexels.com nuotrauka

"Šventojo Juozapo didybė yra tai, kad jis buvo Marijos sužadėtinis ir Jėzaus tėvas. Kaip toks, pasak šv. Jono Auksaburnio, jis "tapo viso išganymo plano tarnu"." (Popiežius Pranciškus. Apaštališkasis laiškas PATRIS CORDE minint 150-ąsias metines nuo šventojo Juozapo paskelbimo visuotinės Bažnyčios Globėju)

"Marija mus moko labai gražaus dalyko: visada vienytis su Jėzumi. Paklauskime savęs: ar atsimename Jėzų tik tada, kai kas nors nesiseka ir kažko trūksta, ar palaikome su juo nuolatinį ryšį, tvirtą draugystę, net jei tai reiškia sekti jį kryžiaus keliu?" (Popiežius Pranciškus. Bendrosios audiencijos katechezė)

Dievo Gailestingumo valanda

Dievo Gailestingumo valanda.
Kristuje.lt nuotrauka

Jėzus nurodė šv. seseriai Faustinai ypatingai gerbti Jo Mirties valandą:

„Kiekvieną kartą, išgirdusi laikrodį mušant trečią valandą, pasinerk į mano gailestingumą, jį šlovindama bei garbindama; šaukis jo visagalybės visam pasauliui, o ypač – vargšams nusidėjėliams, nes tuo metu jis plačiai atvertas visoms sieloms. Pasistenk šią valandą, - ragino Jėzus seserį Faustiną, - jei leis sąlygos, eiti Kryžiaus kelią. Jeigu negali eiti Kryžiaus kelio, tai bent trumpam užeik į koplyčią ir pagarbink gailestingumo kupiną mano Širdį Švenčiausiame Sakramente; jei negali užeiti į koplyčią, nors trumpam panirk į maldą ten, kur esi. Šią valandą, - pažadėjo Jėzus, - gali visko išmelsti sau ir kitiems; šią valandą visam pasauliui atsiveria malonė: gailestingumas nugali teisingumą.“ (Iš šv. Faustinos dienoraščio)

Dievo Gailestingumo vainikėlis


● Pradžioje meldžiamės: „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“, „Tikiu Dievą Tėvą“.

● Ties didesniais karoliukais meldžiame:
„Amžinasis Tėve, aukoju Tau mieliausiojo Tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Kūną ir Kraują, Sielą ir Dievystę permaldauti už mūsų ir viso pasaulio nuodėmes“.

● Ties mažesniais karoliukais meldžiame:
„Dėl skaudžios Jėzaus kančios būk gailestingas mums ir visam pasauliui“.

● Pabaigoje:
„Šventas Dieve, šventas Galingasis, šventas Amžinasis, pasigailėk mūsų ir viso pasaulio“ (3 kartus).

„O, kokių didelių malonių suteiksiu sieloms, kurios kalbės šį vainikėlį (...) Užrašyk šiuos žodžius, dukra mano, kalbėk pasauliui apie mano gailestingumą, tegul visas pasaulis pažins neišmatuojamą mano gailestingumą. Tai yra ženklas paskutiniams laikams, po jų ateis teisingumo diena. Kol dar laikas, tegul bėga prie mano gailestingumo versmių, tegul naudojasi krauju ir vandeniu, kuris dėl jų ištryško“ (Dien., 848).

„… daryk ką gali dėl mano gailestingumo šlovės skleidimo, aš papildysiu, ko tau stinga. Pasakyk prisikentėjusiai žmonijai, tegul prisiglaudžia prie gailestingosios mano širdies, o aš juos pripildysiu ramybės. (...) Kai siela pasitikėdama artinasi prie manęs, pripildau ją tokios malonių gausos, kad ši malonė netelpa joje, bet spinduliuoja kitoms sieloms. Sielas, kurios skleidžia mano gailestingumo garbę, saugau visą gyvenimą kaip jautri motina savo kūdikį...“ (Dien., 1074-1075).

Šventosios Dvasios himnas

Šlovinimas.
Pexels.com nuotrauka

DVASIA, VIEŠPATIE, ATEIK, spindulių dangaus mums teik,
žemės klystkelius nušviesk.

Tėve vargstančių nuženk, savo dovanas dalink,
mūsų dvasią atgaivink!

Sielų Tu ramintojas, svečias atlankytojas,
mielas atgaivintojas.

Darbuose Tu – poilsis, kaitroje Tu – atvėsis,
Tu – paguoda liūdesy.

O šviesybe amžina, skaidrink sielos gilumą,
stiprinki tikėjimą.

Be Tavųjų dovanų viskas žmoguje skurdu,
viskas – atvira žaizda.

Nuvalyk, kas sutepta, laistyk, kas išdeginta,
gydyk tai, kas sužeista.

Atitrauk mus nuo klaidų, dvasios šalty duok jėgų,
tiesink vingius mūs takų.

Duok mums, mylintiems Tave, tikintiems Tava galia,
dovanas septynerias.

Duok dorybių atpildą, siųsk laimingą pabaigą,
kviesk į džiaugsmą amžiną.

IMPRIMATUR. Arkivyskupas A. J. Bačkis.
Plg. Liturginis maldynas. Vilnius: Katalikų pasaulis, 1996. P. 139.

Gailestingumo šventė, pirmasis sekmadienis po Velykų

Šv. Mišios.
Kraków, Poland.
Pexels.com nuotrauka

Trokštu, kad pirmasis sekmadienis po Velykų būtų Gailestingumo šventė, - kalbėjo pirmą kartą ses. Faustinai apsireiškęs Jėzus. Vėliau Jis ne kartą priminė šį savo prašymą.
Viešpats prašo per šią šventę nuoširdžiai ir su gailesčiu atlikti išpažintį bei priimti Švenčiausiąjį Sakramentą, tuomet sielai bus išlietas visas gailestingumo vandenynas.
Kai tu artiniesi prie Šventosios išpažinties, manojo gailestingumo šaltinio, iš mano širdies ištryškęs kraujas ir vanduo išsilieja į tavo sielą ir ją sutaurina. Kiekvieną kartą, kai atlieki išpažintį, didžiai pasitikėdama visiškai pasinerk į mano gailestingumą, kad aš galėčiau užlieti tavo sielą savo malonės apstybe, [...] Pasakyk žmonėms, kad iš šio gailestingumo šaltinio jie semtųsi tik su pasitikėjimo indu. Jeigu jų pasitikėjimas bus didis, mano dosnumui nebus ribų, nes mano malonės versmės užlieja nuolankiąsias sielas, - sakė Jėzus ses. Faustinai. - Kai Šventojoje Komunijoje aš ateinu į žmonių širdis, mano rankos yra kupinos visokiausių malonių, kurias trokštu atiduoti Žmonėms.
Jokia siela nebus nuteisinta tol, - aiškino Jis, - kol pasitikėdama nesikreips į mano gailestingumą. Štai kodėl pirmasis sekmadienis po Velykų turi būti Gailestingumo šventė, o kunigai turi kalbėti žmonėms apie didį ir neapsakomą mano gailestingumą.
Trokštu, - kalbėjo Jėzus, - kad Gailestingumo šventė būtų prieglobstis visoms sieloms, o ypač - vargšams nusidėjėliams. [...] Nepaisant mano skausmingos kančios, sielos žūsta. Tad aš joms suteikiu paskutinę viltį - savo Gailestingumo šventę. [...] Kas tądien prisiartins prie Gyvybės Versmės, gaus visišką savo kalčių ir bausmių atleidimą. [...] Tą dieną yra atvertos mano gailestingumo įsčios, ir sieloms, kurios prisiartins prie mano gailestingumo Šaltinio, aš išliesiu visą malonių vandenyną. [...] Tegul nė viena siela nebijo prisiartinti prie manęs, net jeigu jos nuodėmės būtų kaip purpuras. Mano gailestingumas yra toks didis, kad per visą amžinybę joks protas, nei žmogaus nei angelo, jo nesuvoks.

Šv. Juozapas

Šv. Juozapas
Pexels.com nuotrauka

Kovo 19 d. – Švč. Mergelės Marijos Sužadėtinis

Gegužės 1 d. – Šv. Juozapo Darbininko diena

2020 m. gruodžio 8 d. – 2021 m. gruodžio 8 d.  laikotarpis buvo paskelbtas šv. Juozapo metais.

Kviečiame atidaryti naudingas nuorodas:

👉🏻 30 dienų pamaldumas šv. Juozapo garbei

👉🏻 Apie šv. Juozapą

Švč. Mergelės Marijos mazgų išrišėjos novena


Švč. Mergelė Marija mazgų išrišėja.
Pveikslas šv. Petro Am Perlach Augsburgo (Vokietija) bažnyčioje.
Kristuje.lt nuotrauka

Ši novena dar žinoma kaip novena, kuri sunaikina šėtono pinkles. Tai labai stipri ir Dievo Motinos išklausoma malda, ypač tais atvejais, kai viskas atrodo užblokuota, žmogiškai neišsprendžiama, kai nesimato problemų bei situacijų sprendimo.
Mergelės Marijos, kuri atriša mazgus paveikslas buvo nutapytas 1700m. ir buvo garbinamas Šv. Petro Am Perlach Augsburgo (Vokietija) bažnyčioje. Paveiksle vaizduojama Mergelė Marija apsirengusi raudonu drabužiu. Nors jos veido išraiška rami, ji yra susikoncentravusi į jai patikėtą užduotį – atrišti didelius ir mažus balto siūlo mazgus. Vieną to siūlo galą, pilną mazgų, laiko vienas angelas, o kitą, jau išnarpliotą iš mazgų, galą laiko kitas angelas.

Kas yra tie ,,mazgai“? 


Tai įvairūs ir konkretūs šeimos, mokslo, darbo ar dvasiniai sunkumai. Tai problemos, kurių negalime išspręsti; tai užsiblokavusios ir sunkios situacijos, kurių sprendimo nematome. Tai šeimos kivirčų, tėvų su vaikais nesutarimo, pagarbos trūkumo, agresyvumo, neapykantos, neatleidimo mazgai. Tai pykčio, nesutarimų tarp sutuoktinių mazgai, ramybės ir džiaugsmo stokos šeimoje, nerimo, kančios, nevilties ir beviltiškumo mazgai. Šeimų griuvimo mazgai; skausmas sukeltas vaiko, kuris nutolo nuo Dievo; egzamino mazgas; alkoholizmo, mūsų bei tų, kuriuos mylime ydų ir silpnybių mazgai; kitų padarytų vidinių žaizdų mazgai; ligų, aborto, depresijos, nedarbo, baimių, nesantaikos, bankroto, įsiskolinimo, gyvenamosios vietos paieškos, liūdesio, įvairių priklausomybių, skausmo, skyrybų, finansinių rūpesčių, streso, vienatvės, netikėjimo, išdidumo, mūsų padarytų nuodėmių mazgai.

Vienas mazgas = viena novena


Viena novena atriša vieną mazgą. Šią noveną galite melstis kas kartą iš naujo, prašydami vieno kurio nors mazgo, apsunkinančio jūsų gyvenimą, atrišimo. Kiekvieno mazgo atrišimui meldžiamasi po vieną ištisą noveną.

Prašykite ir gausite 


Ši novena yra nuolankus ir karštas atsakymas į Jėzaus žodžius : ,,Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta.“ (Mt 7,7). Novena į M. Mariją, kuri atriša mazgus, yra tikėjimo, atkaklumo ir apleistojo malda. Tai nuolankus beldimasis į dangaus vartus, prašant M. Marijos užtarimo prieš Dievą dėl mums ypatingai svarbios intencijos.

Pasitikėkite Dievo Motina 


Jei esate kančioje ir sielvarte, patikėkite savo gyvenimo mazgus tai, kuri yra šalia Viešpaties ir atraskite noveną į Mergelę Mariją, kuri atriša mazgus, – daugybės malonių šaltinį. Didelė paguoda yra žinoti, kad ,,yra rankos, kurios gali atrišti mūsų mazgus“.

Kaip melstis šią noveną


1. Persižegnoti.
2. Melstis atgailos, gailesčio aktą ir gailėtis dėl savo nuodėmių. Keletas galimų gailesčio aktų:
a. ,,Prisipažįstu Visagaliam Dievui ir jums, broliai ir seserys, kad labai nusidėjau mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimais….“.
b. ,,Gailiuosi, mano Dieve, kad ne visada buvau ištikimas Tau, kad esu nusikaltęs Tavo meilei. Atleisk man, Viešpatie! Nuoširdžiai ryžtuosi taisytis. Jėzau, stiprink mane! Amen.“
c. ,,Gerasis Dieve, nuoširdžiai gailiuosi už tas nuodėmes, kuriomis Tave įžeidžiau ir kurios slegia mano sąžinę. Atleisk, kad dažnai vykdžiau pirmiausia savo, o ne Tavo valią. Padėk man išvengti blogio ir daugiau nebenusidėti. Žinau, jog Tu myli nepaisydamas mano silpnybių bei nuodėmių, todėl noriu grįžti pas Tave, gerasis Tėve. Suteik drąsos viską gerai išpažinti ir duok jėgų ištesėti visus gerus pasiryžimus. Amen.“
3. Melstis tris pirmuosius rožinio slėpinius (džiaugsmo slėpiniai pirmadienį ir šeštadienį; šviesos slėpiniai ketvirtadienį; kančios slėpiniai antradienį ir penktadienį; garbės slėpiniai trečiadienį ir sekmadienį).
4. Skaityti novenos dienos maldą.
5. Melstis likusius du rožinio slėpinius.
6. Užbaigti bendrąja novenos malda į M. Mariją, kuri atriša mazgus.

PIRMOJI DIENA


Švenčiausioji Mergele Marija,
mano mylimiausioji Motina, tu, kuri atriši ,,mazgus“,
kurie slegia tavo vaikus,
ištiesk savo gailestingąsias rankas virš manęs.
Šiandien atiduodu tau šį ,,mazgą“ (įvardinti jį, jei įmanoma)
ir kiekvieną neigiamą pasekmę, kurią jis sukelia mano gyvenime.
Atiduodu tau šį ,,mazgą“, kuris mane kankina,
daro mane nelaimingu
ir neleidžia man susivienyti su tavimi ir tavo Sūnumi – Išganytoju Jėzumi.
Kreipiuosi į tave, Mergele Marija, kuri atriši mazgus,
nes pasitikiu tavimi ir žinau,
kad niekada neatstūmei nė vieno nusidėjusio savo vaiko,
kuris šaukėsi tavo pagalbos.
Tikiu, kad tu gali atrišti šį mazgą, nes Jėzus Tau viską dovanoja.
Tikiu, kad tu nori atrišti šį mazgą, nes esi mano Motina.
Žinau, kad tai padarysi, nes myli mane amžinąja meile.
Dėkoju tau, mano mylima Motina.
Mergele Marija, kuri atriši mazgus, melski už mane.
Kas ieško malonės, tas ją gaus iš Mergelės Marijos rankų.

Baigiamoji malda į Dievo Motiną, kuri atriša mazgus


Mergele Marija, Dieviškosios Meilės Motina,
Motina, kuri niekad neapleidai nė vieno savo vaikelio, kuris šaukiasi tavo pagalbos.
Motina, kurios rankos be perstojo dirba dėl savo mylimų vaikų,
nes yra skatinamos dieviškos meilės ir nesibaigiančio gailestingumo, trykštančio iš tavo Širdies.
Atkreipk į mane savo užjaučiantį žvilgsnį,
pažvelk į mano gyvenimo ,,mazgų“ daugybę.
Tu pažįsti mano neviltį ir skausmą.
Žinai, kaip mane paralyžiuoja šie ,,mazgai“,
Marija, Motina Dievo patikėta atrišti savo vaikų gyvenimo ,,mazgus“,
atiduodu savo gyvenimo juostą į tavo rankas.
Niekas, netgi pats piktasis, neišplėš jos iš Tavo globos.
Tavo rankose nėra nė vieno mazgo, kurio tu nepajėgtum atrišti.
Visagale Motina, tavo malonės užtarimo galia prieš Tavo Sūnų Jėzų,
mano Išganytoją, priimk šiandien į savo rankas šį mano ,,mazgą“ … (įvardinti jį, jei įmanoma).
Dėl Dievo garbės prašau jį atrišti ir atrišti visiems laikams.
Viliuosi tavimi. Esi vienintelė paguoda, kurią man suteikė Dievas.
Esi stiprybė mano silpnume, turtingumas mano skurdumo, išlaisvinimas iš viso to, kas man trukdo būti su Jėzumi.
Priimk mano kreipimąsi.
Saugok, vesk, gink mane, būk mano prieglobsčiu.
Mergele Marija, kuri atriši mazgus, melski už mane.
Jėzaus ir mūsų Motina, Švenčiausioji Marija, Dievo Motina,
tu žinai, kad mūsų gyvenime yra daugybė didelių ir mažų mazgų.
Mes jaučiamės prislėgti, prispausti mūsų problemų ir nepajėgūs jas išspręsti.
Pasitikime tavimi, Taikos ir Gailestingumo Motina.
Kreipiamės į Tėvą per Jėzų Kristų Šventojoje Dvasioje, vienybėje su angelais ir šventaisiais.
Marija, vainikuota dvylika žvaigždžių, tu, kuri savo šventomis kojomis sutrynei žalčio galvą,
neleisk mums patekti į piktojo pagundą, išlaisvink iš kiekvienos vergystės, priklausomybės, sumaišties ir nesaugumo.
Suteik savo malonę ir šviesą, kad galėtume matyti mus supančiose tamsybėse ir eiti teisingu keliu.
Kilnioji Motina, maldaujame tavęs, padėk mums.
Nuolankiai tavęs prašome:
Mergele Marija, kuri atriši mazgus, melski už mus
ir užtark mus prieš savo Sūnų Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.
Amen.

ANTROJI DIENA


Marija, mylimiausioji Motina, visų malonių šaltini,
Šiandien mano širdis kyla į tave.
Prisipažįstu, kad esu nusidėjėlis, ir kad man reikia tavęs.
Dėl savo egoizmo, pagiežos, neapykantos, dosnumo ir nuolankumo stokos neišsaugojau tavo malonių.
Šiandien atsigręžiu į tave, Marija, kuri atriši mazgus,
kad savo Sūnaus Jėzaus išprašytum man tyrą, nuolankią ir pasitikėjimo pilną širdį.
Šią dieną gyvensiu šiomis dorybėmis.
Tau paaukosiu jas, kaip mano meilės ženklą Tau.
Tavo rankoms patikiu šį ,,mazgą“ (įvardinti jį, jei įmanoma),
nes jis man trukdo pamatyti Dievo garbę ir šlovę.
Mergele Marija, kuri atriši mazgus, melski už mane.
Marija paaukojo Dievui kiekvieną savo gyvenimo akimirką.

TREČIOJI DIENA


Motina Tarpininke, Dangaus Karaliene,
kurios rankose Karaliaus turtai,
atkreipk šiandien į mane savo gailestingąsias akis.
Į tavo šventąsias rankas atiduodu šį savo gyvenimo ,,mazgą“ (įvardinti jį, jei įmanoma)
ir visą neapykantą, pagiežą, kurią jis sukelia.
Dieve Tėve, prašau Tavęs atleisti man nuodėmes.
Padėk man dabar atleisti kiekvienam asmeniui,
kuris sąmoningai ar nesąmoningai sukėlė ar išprovokavo šį ,,mazgą“.
Šio apsisprendimo dėka tu galėsi jį atrišti.
Mano mylimoji Motina, priešais tave ir tavo Sūnaus Jėzaus Kristaus,
mano Išganytojo, kuris buvo labai įžeistas, ir kuris mokėjo atleisti, vardu,
dabar ir visiems laikams atleidžiu tiems asmenims (įvardinti) ir pats sau.
Marija, kuri atriši mazgus, dėkoju tau, nes atriši mano širdyje neapykantos ,,mazgą“
ir tą ,,mazgą“, kurį tau šiandien atiduodu.
Amen.
Mergele Marija, kuri atriši mazgus, melski už mane.
Kas trokšta malonės, tesikreipia į Mergelę Mariją.

KETVIRTOJI DIENA


Mano mylimoji Šventoji Motina,
tu, kuri dosni visiems, kurie tavęs ieško, pasigailėki manęs.
Atiduodu į tavo rankas šį ,,mazgą“ (įvardinti jį, jei įmanoma),
kuris vagia mano širdies ramybę, man trukdo būti laimingu.
Dėl jo mano siela yra paralyžiuota ir trukdo eiti link Viešpaties ir Jam tarnauti.
O mano Motina, atrišk šį mano gyvenimo ,,mazgą“ ir
prašyk Jėzaus, kad išgydytų mano paralyžiuotą tikėjimą,
kurį parklupdo šiame kelyje pasitaikantys akmenys.
Eik kartu su manimi, mano mylimoji Motina,
kad suprasčiau, jog šie akmenys iš tikrųjų yra mano draugai:
kad liaučiausi dėl jų murmėjęs ir išmokčiau be galo dėkoti
bei visuomet šypsotis, nes pasitikiu tavimi.
Mergele Marija, kuri atriši mazgus, melski už mane.
Marija yra saulė ir sušildo visą pasaulį.

PENKTOJI DIENA


Motina, kuri atriši mazgus,
kilni ir kupina užuojautos,
kreipiuosi šiandien į tave dar kartą patikėdamas šį ,,mazgą“ (įvardinti jį, jei įmanoma) į tavo rankas.
Prašau tavęs šventos išminties, kad
sugebėčiau Šv. Dvasios šviesoje atrišti šitą sunkumų krūvą.
Niekas nematė tavęs piktos,
priešingai, tavo žodžiai tokie meilūs, kad tavyje matosi Šv. Dvasios veikimas.
Išlaisvink mane iš kartėlio, iš pykčio ir neapykantos, kurią man sukėlė šis ,,mazgas“.
Mano mylimoji Motina,
suteik man savo meilumo ir savo išminties,
išmokyk mane mąstyti savo širdies tyloje taip,
kaip tu tai darei Sekminių dieną, ir užtark prieš Jėzų,
kad suteiktų šiame gyvenimo etape man Šventosios Dvasios.
Šventoji Dvasia, nuženki ant manęs!
Mergele Marija, kuri atriši mazgus, melski už mane.
Marija yra visagalė išprašyti malonių pas Dievą.

ŠEŠTOJI DIENA


Gailestingumo Karaliene,
tau atiduodu šį savo ,,mazgą“ (įvardinti jį, jei įmanoma)
ir prašau tavęs suteikti man kantrią širdį,
kol sulauksiu kolei tu atriši šį ,,mazgą“.
Mokyk mane trokšti Komunijos ir Išpažinties sakramento, įsiklausyti į tavo Sūnaus Žodį.
Jį pažinti, suprasti, tad pasiliki su manimi, Mergele Marija.
Paruošk mano širdį, kad galėčiau kartu su angelais švęsti malonę,
kurią tu man išprašysi.
Mergele Marija, kuri atriši mazgus, melski už mane.
Mergele Marija, tu esi graži ir jokios dėmės nesutepta.

SEPTINTOJI DIENA


Motina tyriausioji,
kreipiuosi šiandien į tave: maldauju tavęs,
atrišk šį mano gyvenimo ,,mazgą“ (įvardinti jį, jei įmanoma)
ir išlaisvink mane iš blogio įtakos.
Dievas tau suteikė didelę galią visiems demonams.
Šiandien aš išsižadu visų demonų ir visų ryšių, kuriuos turėjau su jais.
Išpažįstu, kad Jėzus yra mano vienintelis Išganytojas ir mano Viešpats.
O Marija, kuri atriši mazgus, sutrink piktojo galvą.
Sunaikink pinkles, sukeltas šių mano gyvenimo ,,mazgų“.
Dėkoju tau, mylimiausioji Motina.
Viešpatie, išlaisvink mane savo Švenčiausiuoju Krauju.
Mergele Marija, kuri atriši mazgus, melski už mane.
Tu esi Jeruzalės šlovė ir mūsų tautos garbė.

AŠTUNTOJI DIENA


Mergele Marija, Dievo Motina,
pilna gailestingumo, pasigailėk manęs, savo vaikelio
ir atrišk šį ,,mazgą“ (įvardinti jį, jei įmanoma) mano gyvenime.
Reikia, kad aplankytum mane gyvenime, kaip kad aplankei savo pusseserę Elzbietą.
Atnešk man Jėzų, atnešk man Šv. Dvasią.
Išmokyki mane gyventi drąsoje, džiaugsme, nuolankume ir tikėjime, ir kaip
Elžbieta, pripildyki mane Šventosios Dvasios.
Marija, nešioki mane džiaugsme prie savo krūtinės.
Trokštu, kad tu būtum mano Motina, mano Karalienė ir mano draugė.
Pavedu tau savo širdį ir viską, kas man priklauso: savo namus, šeimą, savo vidinius ir išorinius turtus.
Tau priklausau visiems laikams.
Įdėk į mane savo širdį, kad galėčiau daryti visa, ką Jėzus man lieps daryti.
Mergele Marija, kuri atriši mazgus, melski už mane.
Amen.
Eikime pilni pasitikėjimo prie malonių sosto.

DEVINTOJI DIENA


Švenčiausioji Motina, mūsų užtarėja,
tu, kuri atriši mazgus, ateinu šiandien padėkoti tau,
kad atrišai šį mano gyvenimo ,,mazgą“ (įvardinti jį, jei įmanoma).
Tu labai gerai žinai šį skausmą, kurį jis man buvo sukėlęs.
Dėkoju tau, mylimoji Motina, kad savo gailestingumo pirštais
nubraukei mano akių ašaras, apgaubei savo rankomis
ir vėlei suteikei galimybę gauti dangiškųjų malonių.
Marija, mazgų išrišėja, brangiausioji motina,
dėkoju tau, kad atriši mano gyvenimo ,,mazgus“.
Apsiausk mane savo meilės apsiaustu,
laikyk mane savo priežiūroje,
gink mane, apšviesk mane savo ramybe.
Mergele Marija, kuri atriši mazgus, melski už mane.
Amen.

DIEVO GAILESTINGUMO LITANIJA

Dievo Gailestingumo statula.
Pexels.com nuotrauka

Kyrie, eleison!
Christe, eleison! Kyrie, eleison!
Kristau, išgirsk mus!
Kristau, išklausyk mus!

Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų!
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Dvasia, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų!

Dievo gailestingume, besiveržiantis iš Tėvo būties gelmių, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, aukščiausioji Dievo savybe, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, nesuvokiama paslaptie, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, iš Švenčiausios Trejybės slėpinio trykštanti versme, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, žmogaus nei angelo protu neaprėpiamas, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, iš kurio liejasi gyvybė ir laimė, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, pranokstantis dangų, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, stebuklų ir nuostabiausių dalykų šaltini, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, gaubiantis visą visatą, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, nužengęs į pasaulį Įsikūnijusio Žodžio Asmenyje, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, išsiliejęs iš atvertos Jėzaus Širdies žaizdos, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, kurio kupina Jėzaus Širdis visiems, ypač nusidėjėliams, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, nesuvokiamas šventosios Ostijos įsteigimu, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, įkūręs šventąją Bažnyčią, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, veikiantis Šventojo Krikšto sakramente, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, mus nuteisinantis per Jėzų Kristų, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, mus lydintis visą gyvenimą, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, labiausiai mus apgaubiantis mirties valandą, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, mums teikiantis amžinąjį gyvenimą, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, be paliovos su mumis pasiliekantis, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, nuo pragaro ugnies mus apsaugantis, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, regimas užkietėjusių nusidėjėlių atsivertime, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, stebinantis angelus ir nesuvokiamas šventiesiems, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, pakeliantis mus iš visokio vargo, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, mūsų laimės ir džiaugsmo šaltini, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, iš nebūties mus pašaukęs gyventi, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, visus savo rankų kūrinius apglėbiantis, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, vainikuojantis visa, kas yra ir dar bus, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, kuriame visi esame panardinti, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, išvargintų širdžių švelnus suraminime, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, vienintele nusivylusiųjų viltie, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, širdžių atilsi, ramybe išgąsčiuose, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, šventųjų sielų palaima ir nuostaba, pasitikiu Tavimi!
Dievo gailestingume, žadinantis pasitikėjimą, kai nematyti vilties, pasitikiu Tavimi!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų!

Melskimės!

O amžinasis Dieve, Tavo gailestingumas neįsivaizduojamas ir gailesčio lobynas neišsemiamas, tad palankiai pažvelk į mus ir būk mums gailestingas, kad ištikus sunkumams neprarastume vilties ir neišsigąstume, bet didžiai pasitikėdami atsiduotume Tavo šventajai valiai, kuri yra meilė bei gailestingumas. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.